Joanne Harris Šokoladas

Pardavinėju sapnus, svajones, mažytes paguodas, saldžias nekaltas pagundas, kad su trenksmu nusodinčiau gausybę šventųjų ant riešutų ir rytietiškų saldumynų.


Vieniša motina Viana Rošė su dukrele Anuka atvyksta į mažą Prancūzijos miestelį. Čia jos atidaro šokoladinę „Dangiškieji migdolai". Klebonas Frensis Reino supranta tai kaip akibrokštą ir įžvelgia grėsmę moralei: šokoladinė sumenkino bažnyčios, taigi ir jo, galią parapijiečiams. Tačiau visuomet besišypsančiai Vianai, rodos, tai nė motais: ji gamina skanėstus, bičiuliaujasi su bendruomenės atstumtaisiais, planuoja Šokolado festivalį. Moteris įneša permainų į miestelio gyvenimą, taip sukeldama dar didesnį klebono ir jo parankinių pasipiktinimą. Niekas nežino, kuo šis nesutarimas baigsis: ar pašalietė bus palaužta, o gal ji pakankamai stipri, kad atlaikytų priešiškai nusiteikusios bendruomenės spaudimą?


„Šokoladas" – tai istorija apie išorinius ir vidinius konfliktus, nuklydimus, kitoniškumą ir neapykantą, galinčią paskatinti veikti neapgalvotai. Kartu tai istorija apie toleranciją, žmogiškumą, tarpusavio santykius, draugystę bei mažus džiaugsmus. Ir, žinoma, šokoladą.


Ši knyga mane sužavėjo visur sklandančios magijos dvelksmu, mažos bendruomenės kur visi vienas kitą pažysta glaudumu, meile tam kuo užsiimi, linksmomis gyvenimiškomis istorijomis. Švelnia Vianos asmenybe, kuri užsukusiems į jos šokoladinę visados randa švelnų, paguodžiantį ir patariantį žodį skatinantį keisti save ir savo gyvenimą. Tai labai šilta, paprasta, jauki istorija, lyg puodelis karšto šokolado. Ji sušildys kiekvieno širdį ir praskaidrins nuotaiką.